Išeivis

Vairuotojas baigė pirmą ratą. Keleivių buvo nedaug – ankstyvas metas, visi vyko į darbą. Po dešimties minučių prasidės maršrutas iš Markės kaimo pakeliui surenkant mokinius ir vežant į miesto mokyklas: pagrindinę, pradinę ir gimnaziją. Tas dešimt minučių vairuotojas visada paskiria autobuso apžiūrai – ar neliko šiukšlių, pamirštų daiktų – ir gurkšniui arbatos iš termoso. Tą geriausia daryti neprivažiavus kaimo, stabtelint pakelėje, nes jei atvažiuosi iškart į stotelę, rinksis vaikai, čiauškės, šiukšlins autobusą, apie ramybę pamiršk, todėl geriausia atvažiuoti laiku arba minutę pavėlavus.
Pakelėje vairuotojas užtikrintai pakilo iš savo vietos ir pasileido per saloną į autobuso galą. Iškart pamatė gale sėdintį žmogų. Ko jis neišlipo, juk galinė stotelė buvo prieš kelis kilometrus, ką jis veiks šiame kaime, darbo čia tikrai nėra, galvojo vairuotojas. Ei, kelkis, tu pramiegojai savo stotelę. Žinok atgal nevešiu. Ar girdi, ko tyli?
Ir tuo metu keleivis pasviro į šoną ir nuvirto ant sėdynės.
Po galais, pagalvojo vairuotojas, gal jis girtas? Bet tuoj pat atsisakė šio spėjimo, kai priėjo artyn – keleivis aiškiai buvo miręs. Ką daryti, tuoj čia turės sėdėti vaikai, nesėdės gi jie su numirėliu, ir ką jie pagalvos apie mane, kad vežiojuosi lavonus, gal pagalvos, kad dirbu kartu ir laidojimo įmonėje ir tuo pačiu su mokiniais pasiėmiau klientą? Reikia skubiai jį išlaipinti. Ir nieko nelaukęs ištempė kūną į lauką. Pasodino žolėje ir atrėmė prie naujai pasodinto medelio, pririšto iš dviejų pusių prie medinių stulpelių. Kaip tik į tas atramas žmogus ir įsimontavo.
Kelias mažai važinėjamas, tai ne Savanorių prospektas jo gimtajame mieste, tad išlaipinimas liko niekieno nepastebėtas. Autobusas skubiai nurūko. Tuoj po to vairuotojas ėmė galvoti apie paliktus pėdsakus, pirmiausia apie padangų žymes šalikelėje. Juk aišku, kad tai didelės transporto priemonės ratai – sunkvežimio arba autobuso – ir jei policija imsis apžiūrėti vietą, pirmiausia ir pagalvos, kad kažkas žmogų išlaipino arba iškėlė iš tokio tipo transporto. Žinoma, gal tuo metu žmogus pats išlipo, pasijautė blogai, paprašė sustoti, paskui prisėdo ir numirė. Gali būti, bet apklausti vairuotoją būtina. Vadinas, ims tyrinėti pėdsakus, pagal juos atras automobilį, tada prisikas ligi vairuotojo ir paklaus, ar tipo misteris ar ponas važiavo su jumis ir kas ten įvyko? Ką atsakyti?
Bet tuo metu į autobusą jau lipo vaikai ir jis nustūmė šalin tą temą, dar pabaigai spėjęs sau papriekaištauti: ech, reikėjo su šepečiu užbraukti tas padangų žymes.

O negyvėlis dar kurį laiką ramiai leido laiką pakelėje. Daugelis prašvilpusių pro šalį automobilių jo išvis nepastebėjo, skubėjo į darbus ar kokius kitus reikalus, kiti priėmė tai kaip natūralų dalyką, kad kažkas sėdi ir mėgaujasi poilsiu – o ką, juk galima ir taip atsipūsti, – galų gale viena moteris po kelių valandų buvimo mieste pas gydytoją prisiminė, kad jau ryte matė vyrą sėdintį gana anksti prie pasodinto augalėlio ir jai tai pasirodė keista, bet sustoti nesiryžo, nes bijojo pavėluoti į paskirtą pas gydytoją priėmimą, bet dabar buvo laisva, todėl sustabdžiusi savo tojotą, pavarė atbuliniu dvi dešimtis metrų atgal ir sustojo prie pat objekto. Išlipo ir suprato, kad žmogus net nesureagavo dėl tokio jos manevro, nepasakė jai labas, man viskas gerai, arba – jūs ko nors norėjote? Pasilenkusi prie vyro mėgino suprasti, ar jis miega, tačiau krūtinė nesikilnojo, šnervės taip pat buvo nejudrios. Skubiai surinko policijos numerį ir papasakojo, ką rado. Dar paklausė, ar jai būtina pasilikti, gavo atsakymą, kad ne, jei reikės, su ja bus susisiekta jos numeriu, kurį užfiksavo registratorius. Moteris dar atsiprašė, kad turi skubėti ruošti pietus vaikams, kurie netrukus grįš po pamokų, ir padėkojo už leidimą pasišalinti bei garantavo savo pagalbą, kai jos policijai prireiks. 

Policija artėjo iki tos vietos, kur pagal pranešmą turėjo būti numirėlis, ir pastebėjo nuo šalikelės pasišalinantį automobilį. Vairuotojas jau ketino įjungti sireną ir vytis, bet šalimai sėdintis kolega sulaikė, numeriai ukrainietiški, geriau nesivelti. Už jų gale sėdinti jaunutė tyrėja nieko apskritai nepastebėjo, skaitė kažkokias instrukcijas. Tikrai – toje vietoje, iš kurios pasišalino broliški ukrainiečiai, gulėjo, ne sėdėjo, kaip jiems pranešė skambučių registratorius negyvas žmogus. Buvo aišku, kad jis negyvas, bet dėl viso pikto vienas iš policininkų dar patikrino pulsą. Na, kaip, paklausė jaunutė tyrėja. Tas tik neigiamai papurtė galvą. Tada reikia skambinti greitajai, pabandė pritaikyti instrukcijas tyrėja. Jau važiuoja, patikino vairuojantysis. Kolega tikrino kišenes. Nieko nėra, pasakė, turbūt apkraustė ukrainiečiai. Kokie ukrainiečiai, sunerimo tyrėja. Buvo tokie, atsakė vairuojantysis. Užsirašėte numerius? O kaipgi. Nors, aišku, nieko neužsirašė, bet geriau stropią merginą nekaitinti, numerį sugalvos.

Prilėkė greitoji. Išlipo gydytoja, patikrino. Miręs. Į morgą nevešim, turim kitą iškvietimą, vežkitės patys. Ir nuvažiavo. Tyrėja stovėjo išsižiojusi.

Kas čia buvo? galų gale paklausė ir ėmė sklaidyti instrukcijos lapus. Medikai, burbtelėjo vairuojantysis. Kolega pridūrė – turėsim pasiimti jį kartu. Kur ketinate jį sodinti? išbalo mergina. Policininkai susižvalgė ir nieko neatsakė. Ne, tada aš eisiu pėsčiomis, ryžtingai užbaigė diskusiją tyrėja. Jūs ne taip supratot, paskubino seką šalia vairuotojo esantis kolega, kišim jį į bagažinę. Aaaa, patenkinta nutęsė tyrėja ir įsėdo į automobilį. Anie du sugrūdo lavoną bagažo patalpoje.

Kai jau buvo nuvažiavę kelis kilometrus, tyrėja paklausė, o ar mes apžiūrėjome nusikaltimo vietą? Kokio nusikaltimo? susižvalgė policininkai. Na, lavonas, gal jis nužudytas? Ne, lengviau atsipūtė sėdintysis šalia vairuotojo, nebuvo jokių smurto žymių, garantuoju. Bet juk sakėte, kad jį kažkas apkraustė, minėti ukrainiečių mergina neišdrįso. Gal jie jį patvarkė, ta prasme, nužudė? Ne, nevalingai užriko vairuojantysis, juk pranešimas buvo apie jau negyvą žmogų, o tie ... atvykėliai apkraustė prieš mums pasirodant, reiškiasi antrą kartą jie jo nenumarino, jis jau buvo pas Abraomą. Tyrėja susigūžė ir toliau visą kelią tylėjo. Vartė instrukcijas. Lavonas kratėsi bagažinėje.

Autobuso vairuotojas dar kartą pravažiavo tą vietą jau po pietų. Nieko nebuvo.

Prie morgo vairuojančio policininko kolega nuėjo į vidų ieškoti darbuotojų, kurie pasiimtų krovinį. Grįžo su dviem sanitarais ir vežimėliu. Lavonas bagažinėje keistai susiskersavo ir niekaip nenorėjo palikti teritorijos. Sanitarai bandė ir taip ir anaip – neina. Sako, jis seniai miręs, sukietėjo ir įstrigo. Tai ką darysim? paklausė policininkas. Nežinau, gal ardykit automobilį, tai ne mūsų reikalas. Pala pala, ėmė karščiuotis vairuojantysis, kokį automobilį, mums į iškvietimą reikia vykti, pasiimkit savo klientą ir viso gero. Kaip, mes negalim jo sulenkti, jis sustingo. Gal perpjaukit per pusę? pabandė ieškoti varianto vairuojančio policininko kolega. Tą mes galim, jeigu jums nereikia jo cielo. Atnešk pjūklą, paliepė kitam sanitarui vyresnysis. Tik neištepkit vidaus, paskui aš neplausiu. Nieko, mes patiesim skudurų, einu irgi, tuoj grįšim.

Taigi, po kiek laiko grįžo abu su elektriniu pjūklu, laidais, prailgintoju ir ėmėsi darbo. Bet vos pjūklas perrėžė numirėlio rūbus ties juosmeniu, tas pravėrė burną ir bandė rėkti, vairuotojas policininkas užčiaupė ranka jam burną ir liepė tęsti sanitarui pradėtą darbą. Bet... Jokių bet, nebus jokio Kristaus II, jokio prisikėlimo, gana vieno bepročio. Ir taip pusę dienos sugaišome, arba pjauni, arba pasiimk cielą. Sanitarai dar kartą pabandė ištraukti negyvėlį, bet bergždžiai, jis nesilankstė. Matai, šaukė vairuotojas, tau pasivaideno, jis negyvas. Ir vėl užčiaupė ranka lavono burną. Sanitaras greitai perpjovė kūną pusiau. Antrasis, tas jaunesnis paklausė dar: gal jam ir galvą nupjauti, kad nerėktų daugiau? Geriau kojas nupjaukit, kad nepabėgtų, mums dar gali jo prireikti, atsakė policininkas vairuotojas. Jo kolega tuo metu vėmė tiesiai prie įėjimo į morgą durų.

Kitą dieną moteris paskambino į policiją ir paklausė, kaip jos radinys? Koks radinys? Na, apie kurį vakar pranešiau. Atleiskit, vakar aš nebudėjau, todėl nežinau, apie ką jūs kalbate. Tai pasiteiraukit kolegų. Vakar pakelėje į Markę prie sodinuko sėdėjo negyvas žmogus. Sėdėjo negyvas? Gal gulėjo? Ne, būtent sėdėjo. Jūs sakėt, sodino kažką? Ne, sakiau sėdėjo, o sodinukas jau nuo rudens ten stovi. Na, gerai, aš pasidomėsiu. Palaukit, aš noriu dabar. Ei, Štefanai, gal girdėjai ką nors apie lavoną prie Markės? Jis ten sodino kažką, ar ne? Ach taip, mes gi jį nuvežėme į morgą. Nežinau, ką jis ten veikė, gal ir sodino, iš kur man žinoti. Kas nors jo ieško? Kažkokia moteris. Atsiprašau, pasakykite, kas jis jums: vyras, vaikas ar šiaip pažįstamas. Aš ne tokia sena, kad jis būtų mano vaikas. Ir ne vyras, aš jo net nepažįstu. Tai kokio, atsiprašant, trukdote policijos darbą. Ir numetė ragelį. Štefanai, tu pasidomėk, kas ten ir kaip, nes jaučiu ta boba dar skambins. Paskubėk, vis tiek nieko dabar neveiki. Aha, bėgu, griūnu. Laukiu žinių iki pietų: kas, kodėl mirė, nuotraukos iš įvykio vietos, ką ten sodino ir panašiai. O tyrėja ką, įvykio vietos nefotografavo? Ir tyrėja ten buvo? Na taip, stažuotoja. Tada gal ji bus ką nors užfiksavus. Labai abejoju, ji tik skaitė instrukcijas. Tada pats nuvažiuok ir nufotografuok. Kad nėra automobilio, Torstenas namo išvažiavo, pietūs. Tai nueik už pastato padaryk kelias nuotraukas prie kokio medžio. Paimk ką nors iš sulaikytųjų ir pasodink ant žolės. Veido nerodyk. Iš nuotraukų niekas nesupras. Vykdyk. Ja wohl.

Alio, morgas? Taip. Policija, vakar pas jus buvo atvežtas negyvas vyras, kaip jis? Vis dar negyvas. Puiku, o niekas jo neieškojo? Jūs pirma. Praneškite, jeigu kas nors teirausis. Būtinai, o kiek jį laikyti? Jis dabar šaldytuve? Aišku. Tai tegul ten ir būna kol kas. Mes paskambinsim, iki.

A, stažuotoja, kaip tik apie tave kalbėjau su komanda. Man reikia nuotraukų iš įvykio vietos. Nuotraukų? Taip, nuotraukų, tokie paveiksliukai telefone. Aš neturiu. Tai gražiausia – stažuojiesi, vyksti į nusikaltimo ... Nusikaltimo? Na, taip, galimo nusikaltimo vietą ir nefotografuoji? Aš dar neperskaičiau iki tos vietos. Ko neperskaitei? Instrukcijos. Maniau, policininkai fotografavo, be to, jie apžiūrėjo lavoną ir įvykio vietą. Gerai, užmirškim, kitą kartą būk atidesnė. Tau pasisekė, kad kolegos nufotografavo viską, kaip buvo. Galiu pažiūrėti? Prašau. Bet čia ne ta vieta. Kodėl ne ta? Turi savo foto? Ne, neturiu, bet čia medis, o ten buvo sodinukas ir vyras, man regis, kitaip buvo apsirengęs. Klausyk dabar manęs, stažuotoja, jei neturi foto, kurias turėjai padaryti, tai neknisk man proto su medžių sodinimais, jau šiandien iki soties prisiklausiau. Galų gale, tas sodinukas galėjo užaugti, kol tu skaitei savo instrukcijas, o žmogus irgi gal persirengė tuo metu. Bet jis buvo negyvas, tai kaip persirengė? O čia jau palik šitą dalyką ekspertams, jie nustatys buvo gyvas ar ne. Tu dar iki šitos vietos neperskaitei savo instrukcijų. Eik skaityti ir pasirašyk po vietos apžiūros protokolu. Čia viskas teisinga, rašykis, ir kitą kartą būk atidesnė, aš tavęs kiekvieną kartą neuždengsiu.
Gerai, prašau man atleisti. Pamiršta.

Autobuso vairuotojas įvykį jau pamiršo.

Moteris vėl paskambino į policiją. Klausykit, liaukitės skambinę, mes dirbame. Ką dirbate? Koks jūsų reikalas? Ar tas žmogus jūsų brolis, sūnus...? Jūs jau šito klausėte. Nesvarbu, neskambinkite daugiau. Aš skambinsiu aukščiau.

Alio, morgas? Nu. Ne nu, o policija, tad atsakinėk kaip priklauso. O man taip ir priklauso, pagal instrukciją. Gerai, nesvarbu. Kaip lavonas? Koks lavonas? Na, kuris neatpažintas, šaldytuve. Pas mus daug šaldytuve, tik jie ne lavonai. O kas? Išeiviai. Kaip suprasti? Paprastai – jie išėjo. Iš šaldytuvo? Iš šio pasaulio, išėjo į kitą pasaulį. Klausyk, neknisk man proto, man jau tos bobos gana. Atsiprašau, kokios bobos? Ai... Mums irgi viena moteriškė neduoda ramybės, vis pasakyk ir pasakyk, kur tas išeivis. Klausiu, o kas jis jums, vyras, sūnus? Ji kad puls rėkti, tipo ji ne tokia sena, kad vyras, kuriam penkiasdešimt metų, būtų jos sūnus. Tada ta pati, mane ji irgi užkniso. Bet ji ne blogiausias variantas, šiandien atsirado jo giminės, šeima. Na to išeivio. Sako visur išieškojom, ligonines aplakstėm, kai jau praradom viltį, tada į morgą. Aš atidariau šaldytuvą, ten kokie aštuoni guli, du moteriškos lyties. Tada dvi, jei moteriškos lyties. Na mes išeivius neskirstom pagal lytį, išeivis yra išeivis, jis jau nesantykiaus, garantuotai, todėl kam jam lytis. Logiška, toliau. Na, ta šeima, moteris ir du vaikai, suaugę žmonės – vyras ir mergina – tuoj puolė į ašaras. Pažino, reiškiasi. Tada reikalas kaip ir baigtas, atsiųskit duomenis ir mes uždarysim bylą. Palaukit, čia dar ne viskas. Kas dar? Jie paėmė išeivį iš šaldytuvo, paklodė nuslydo, ir išeivis liko nuogas. O kur rūbai? Rūbus mes atiduodame dezinfekuoti, paskui aprengiam, bet dabar nespėjom. Tai kokios problemos, grąžinkite rūbus, tegul pasirašo, kad viską gavo ir viso gero. Atleiskite, aš skubu. Palaukite, čia prasideda pats įdomumas. Na? Jūs turbūt net nežinote? Ko aš nežinau? Jūsų kolegos liepė perpjauti kūną pusiau. Kokias nesąmones jūs čia šnekate, gal jūs girtas? Taip, truputį išgėriau, mūsų darbe be šito negalima, be to, ir spirito visada po ranka nemokamai, tai ko nepasinaudoti. Klausykit, užteks man girtų sapalionių. Tai ne sapalionės, šeima pradėjo klykti, kai pamatė kūną sukabintą kabliais. Kokiais kabliais? Na tokiais, kuriais yra prišaudomas kilimas prie grindų. Kai mes jį perpjovėme, paskui prišaudėme, kad susijungtų. Negaliu klausyti. O kodėl jūs jį perpjovėte, tą kūną, kodėl? Taigi sakau – jūsų policininkai taip liepė. Negalėjo mūsų policininkai taip liepti. Ei, Štefanai, eik čia. Kas ten su tuo išeiviu? Kokiu išeiviu? Tuo lavonu, kodėl jūs liepėte jį perpjauti? A, dėl šito, tai jis neišlipo, ta prasme, įstrigo bagažinėje, užsiskersavo. O kaip jis atsidūrė išvis bagažinėje, jūs ką, klientus dabar bagažinėje vežiojate? Jis buvo miręs, o stažuotoja, kuri gale sėdėjo, sakė eis pėsčia, nevažiuos su tuo, kaip jį ... išeiviu. Na ir reikėjo paleisti ją vieną, o ne laužyti instrukcijų. Aš nežinau nieko apie instrukcijas, nėr kada jų skaityti. Klausyk, Štefanai, mano kantrybė.... Ei, jūs ten, ar klausote manęs, ar man jau atsijungti? Klausom klausom, pasakokit toliau. Kol kas jie atsisakė pasiimti išeivį, šeima, ta prasme, sakė pradės tyrimą, kas kaip ir kodėl. O paskui dar ta moteris kaip tik įlėkė, sako, kur tas lavonas? Tada žmona puolė tai moteriai į plaukus, tai tu, sako, jį suvedžiojai, tai per tave jis mirė. Dar ir sūnus jai spyrė į pilvą. Ta susirietė krito ant plytelių, pas mus plytelėm grindys išklotos, galvą prasimušė, sako, aš jo net nepažįstu. Vadinasi, jūs tvatinotės ir net neprisistatėt, nežiūrėkit, vaikai, tai pasileidusi moteris ir tėvas jūsų pasileidėlis, bet tai nereiškia, kad jį reikėjo per pusę perpjauti, kurią pusę galvojote mums atiduoti, o kurią jai? Tikrai žinau, kad apatinę, bet tu nieko negausi, jis mano, mūsų, ar taip, vaikai? Taip taip, ir išvarė tą moterį, nespėjau net galvos perrišti, išėjo visa sukruvinta. Aha, aišku. O, štai ji jau pas mus, atsijungiu, iki kito karto.

Moteris sukruvinta galva įpuolė į budinčiąją dalį ir garsiai ėmė reikalauti suimti tą šeimą, kuri, greičiausiai nužudė savo šeimos narį ir išmetė prie kelio į Markę. Okei, sutiko Linda, ji policijos nuovados vyresnioji inspektorė, greičiausiai taip ir buvo, mes išsiaiškinsime, o jums geriau būtų kreiptis į medikus, galiu iškviesti greitąją. Nieko jūs nesiaiškinsite, aš turiu už jus viską daryti, tai aš suradau tą lavoną... Išeivį. Ką? Sakau, išeivį. Jūs patys išeikite, o aš radau lavoną ir žudikus, tik reikia, kad jūs surinktumėte įrodymus. Vienas įrodymas yra tas, kad jie ketino ir mane nužudyti, tai daug ką pasako. Aš rašau tuoj pat pareiškimą, o jūs bėkite ir juos suiminėkite, kol aš rašysiu. Niekur aš nebėgsiu, mūsų metodai yra kitokie. Kokie kitokie? Tai ne jūsų reikalas, galite sėstis ten ir rašyti.

Torstenai, kur tu po galais trankaisi? Čia velniaižin kas darosi. Pirmiausia atlėkė kažkokia išprotėjusi boba, gerai, kad pagaliau išsinešdino. O kas yra, kam aš čia staiga parūpau? Pirma, pasakyk, kodėl pjovėte tą žmogų? O ką, gal aš Passatą turėjau pjauti? Man mašina brangesnė už kažkokį ten žmogų. Na, tavo prioritetai... tas žmogus buvo miręs. Man pasakojo, kad atvirkščiai, jis gal būtų net atsigavęs, bet tu užčiaupei jam burną ir liepei tęsti egzekuciją. Gerai, būtų atsigavęs, tada kas? Reikėtų viską surašyti, užfiksuoti, kažkur nuvežti ir taip toliau, o buvo jau beveik pietų metas. Kita vertus, tau ką, antro prisikėlimo reikia, dar vieno Kristaus? Ir kaip jį pavadinsi? Jėzus iš Saksonijos? Nesvaik, nieko ten nebuvo, jis buvo negyvas, kažkam gal pasivaideno, o aš tikrai mačiau, kad jis, ta prasme, ne gyventojas šioje žemėje. Išeivis? Ką? Nu jo, galima ir taip pasakyti, jis išėjo, viso gero. Baigei, aš galiu eiti? Bet tu tik atėjai. Na ir kas, pažiūrėk kiek valandų. Sutvarkyk vieną reikalą ir galėsi būti laisvas. Kokį? Kaip jis ten atsirado tame kelyje, juk ten toli nuo kaimo? Ką aš žinau, gal atėjo ir numirė. Nenusišnekėk, niekas dabar nevaikšto, be to, ten nėra šalikelių, nėra kur eiti, visi važiuoja. Vadinasi jį kažkas atvežė, smurto žymių nėra, ekspertizė sako, kad mirė nuo trombozės. Kas atvežė? Gal jis važiavo autobusu, jam pasidarė bloga ir jis paprašė sustoti? Arba dar blogiau, gal jį mirusį išmetė. Pasidomėk kas ten kursuoja, surask vairuotoją, kuris tą dieną ten važiavo ir pasikalbėk. Viskas, gali eiti. Po velnių. Ir pasiimk stažuotoją. O kam? Man geriau su Štefanu. Štefanas pasiliks čia, o stažuotojai reikia stažuotis, jei supranti šito žodžio reikšmę. Gerai gerai, kur ta praktikantė? Rūko po alyva.

Autobuso vairuotojas grįžo iš reiso, pastatė autobusą ir ketino savo Jetta vykti namo, kai prie jo automobilio durelių prisiartino augalotas vyras. Labas, aš iš policijos, išlipkite, variklio galit negesinti, tik vienas klausimas. Taip, klausau, vyrą ėmė krėsti šaltis. Nedrebėkite, mes jūsų niekuo nekaltiname. Jūs važiavote vakar ryte į Markę? Taip, mano maršrutas taip sudėtas, septintą ryto iš ten paimu mokinius ir paskui... Nedetalizuokit, mes ne dėl mokinių. Pakeliui į Markę buvo aptiktas negyvas žmogus. Yra signalų, kad jis važiavo jūsų autobusu. Signalų? dar labiau pašiurpo autobusas. Taip, signalų. Jus kažkas matė. Aš negaliu atskleisti šaltinio, bet mes uždokumentavom, todėl neigti nėra prasmės. Ar aš neigiu? Ne, jokiu būdu. Taip, aš net norėjau iškart skambinti, bet čia sulipo vaikai, ne visi turėjo pažymėjimus, man teko su jais diskutuoti, aš ir pamiršau. O paskui, po pietų, dar kartą važiavau, jo jau nebuvo. Ko nebuvo? Na to, negyvo. Tai vadinasi jūs matėte negyvą žmogų? Na taip, jūs gi pats sakėte, kad gavote signalą. Signalas iš tikrųjų buvo netikras, tiesą saknt, signalo apskritai nebuvo, bet jeigu jau jūs sakote, kad buvo negyvas žmogus, tai prašyčiau detaliau papasakoti apie tą išeivį. Atleiskite, ką? Na, išeivį, išeivį iš šio pasaulio. Mano šefė taip sako, bet nesvarbu, jūs galit vadinti jį kaip norit. Jūs buvot pažįstami? Ne. Niekada anksčiau su juo nebendravot? Gal susipešėt mokykloje? Aš atvykau iš kitos šalies. Aaa, na vis tiek kartais žmonės staiga suserga neapykanta vienas kitam, ar taip, stažuotoja? Tai praktikantė, būsima vyriausioji tyrėja, jūs pasakokit lėtai, kad ji spėtų užsirašinėti. Aš spėju, aš stenografuoju. Aaa, matai, aukštas lygis. Na, tai nuo pradžių. Nuo kada, nuo ryto? Ne, kaip atsikėlei ir ką valgei, praleiskime, toliau. Tai štai, prieš Markę sustojau pakelėje, galvojau nusišlapinsiu ant Vokietijos žemės. Vertinga trąša. Taigi, einu link galinių durų ir matau – žmogus sėdi. Kaip, juk turėjo išlipti galinėje stotelėje, galvoju, ko jis neišlipo, gal girtas? Klausiu, ei, jis tyli, tada priėjau arčiau, pamačiau, kad negyvas. Kaip taip iškart ir negyvas? Gal visgi truputį dar gyvas buvo? Juk būtų nukritęs bevežant, kaip jis išsilaikė sėdimoj padėty? Jis atsirėmęs buvo, sakau negyvas. Gerai, tu ne ekspertas, negali žinoti. Toliau. O ką toliau? Aš jį išlaipinau. Pala pala, taigi sakei negyvas, tai kaip išlaipinai? Tiesą sakant, ištempiau. Vo, štai čia ir svarbu, velnias slypi detalėse, taip kad būk tikslesnis. Gerai gerai. Man vaikus vežti, tai negi dar ir lavoną su savim tampysiu, vaikus gąsdinsiu. Jūs norit, kad jūsų vaikai būtų traumuoti, atvežti į mokyklą su katafalku? Kaip jie po to mokysis, gerus pažymius atneš? Stop, nesileisk į futurizmą, ta prasme ateitį, kas būtų jeigu būtų. Tik faktai. Gerai, tai aš jį ir palikau, vis tiek miręs, kas nors paims. Be to, aš pats tikėjausi paskambinti, bet tuo metu pamiršau, jau sakiau, vaikai. O po pietų matau nėra, a, reiškiasi paėmė. Aš ir nusiraminau. Na, nusiraminti tamstai dar anksti, kol kas esi sulaikomas kelioms dienoms, gali kalbėti arba tylėti, viskas vis tiek bus panaudota prieš tave, ar taip sakoma, praktikante? Nežinau, pažiūrėsiu į instrukcijas. Matai, jinai pažiūrės. Dabar jau gali gesinti savo Jettą, mes pavėžinsim su Passatu.

Aš tau tūkstantį kartų sakiau, nusipirk prezervatyvų, Linda dėjosi supykusi ir tvarkė šukuoseną. Dar betrūko, kad tu man vaiką padovanotum. Aš tiek daug neuždirbu, kaip tu, kad dar pirkinėčiau pašalinius dalykus. Gali išskirti dalį pinigų iš numatytų kurui. Ar kavai. Štefanas jau buvo susitvarkęs. O čekyje puikuosis užrašas prezervatyvai, ane? Gerai, pamirškim. Man patiko. Įdomu, ar Torstenas stažuoja tą praktikantę? Tu išprotėjai, ji gi perpus už jį jaunesnė, tai jau panašu į ... nežinau. Ne, tikrai ne. Bet aš gi irgi jaunesnis. Kai vyras jaunesnis, tai čia dar nieko, bet tik ne mergina, ir be to, dvidešimt metų. O tu ką, jau nusižiūrėjai? Aš? Baik tu, net nepagalvojau. Žiūrėk, nemėgink, kaip mat išlėksi iš tarnybos. Negąsdink, gerai, ne kažkokie čia pinigai. Bet ir nepersidirbi, juk ne? Gerai, baikim tas kalbas, tu man irgi patinki. Žiūrėk, čia kažkas naujo atvažiavo. Eik ten už barjero, kad nepagalvotų ko nors. Telefonu kalbėk, kalbėk.

Klausau, kuo galim padėt? Žinot,... Prisistatykit pirmiausia. Mes šeima to žmogaus, kurį atvežė į morgą iš Markės. Aaaa, taip taip, užjaučiu. Dėkoju, bet čia dar nieko, kad jis mirė, tai natūralu, na mirė ir mirė, su kuo nepasitaiko. Su manim ne. Užsičiaupk, Štefanai. Kalbėkit toliau. Tai va, bet morge, atleiskit, jį supjaustė. Tai morge visada pjausto lavonus. Taip bet jį perpjovė per pusę. Na, jie ten geriau žino kaip pjaustyti, čia mes nesikišame. Bet paprastai perpjauna pilvą, kažką ten išima ir užsiūna, o čia perpjovė lyg specialiai norėtų padalyti į dvi dalis, ir dar kažkokia, atsiprašant kurva, atlėkė savo dalies. Aaa, tai ji dabar į prokuratūrą nubėgo. Štai matot, nori pusę kūno pasiimti, o jis visas mums priklauso. Klausykit... Palauk, Štefanai. Ko aš turiu laukti? Niekas jo nedalino, ir perpjovė jį tik dėl to, kad jis iš mašinos nelipo. Tai yra, nesąmonę pasakiau. Sakiau tau, patylėk. Ne, nėra čia ko tylėti, palaukite, tai vadinasi jūs gyvą žmogų papjovėte tik dėl to, kad jis nelipo iš mašinos? Ne. Nereikia daugiau mums aiškinti, mes irgi tuoj pat einame į prokuratūrą. Ji kitoje gatvės pusėje. Štefanai, na ką tu pridirbai? Norėjau dar kartą pabūti su tavim, ateik čia.

Ei, kur jūs? Atvežiau tą vairuotoją, galite apiforminti ir siųsti į teismą. Jis vis tiek auslėnderis, todėl galime drąsiai prisiūti jam žmogžudystę. Ar girdit, Štefanai? A, tu jau čia? O kur Linda? Ji rūko po alyvomis. Gerai, mano darbas baigtas, užrakink nusikaltėlį, gero savaitgalio. Iki. O kur stažuotoja? Ją paleidau pakeliui, kam be reikalo visur tampytis, vis tiek nieko neišmano. O... tu nieko jai nedarei? Apie ką tu čia? Ššššš... Linda ateina. Gerai, aš dingstu. O kur Torstenas? Tik ką išbėgo. Mes nebaigėme. Dabar jau nenoriu. Žinai, man atsibodo visą laiką būti priklausomai nuo tavo norų, tai užsimanai, tai nebaigi. Eik tu... Ką??? Einu rakinti žmogžudį.

Teisme teisėja klausia suimtojo: tai buvo netyčinis nužudymas, ar jūs viską suplanavote. Ne. Gerai, tada netyčinis. Galite išvesti, nuosprendis bus paskelbtas po valandos.