Mama, mūsų laikas išseko, rodyklės
Seno laikrodžio sukas dar vis,
Mama, buvom dviese mes, mudviejų laikas
Seko, seko, uždarėm duris.
Aš likau čia, kur vasaros teka,
Kur svaigina rytais žaluma,
Tu už durų ir mudviejų taką
Aš minu jau daug metų viena.
Mama, viskas buvo taip tikra,
Aš ir tu ir žiogeliai žali, viską, mama,
Atleiski man viską, net gi tai,
Ko atleist negali.
Nepareisi keliu, kuris vedė
Į gyvenimą, mama, mane
Ir laiškų nerašysi, kaip tadien
Kai graudino ir guodė sapne.
Nekukuos gegužėlė tau metų
Nekalbėsim, kaip vienai nyku
Suksis, suksis minčių kalvaratai
Tau jau šiandien būtuoju laiku.